BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Berlynas: mano naujoji meilė

Praėjus pusantros savaitės po to, kai keturias paras praleidau Berlyne, supratau, kad beviltiškai įsimylėjau šį kontrastingą miestą. Jeigu iš tiesų galima įsimylėti miestą, tai taip man ir nutiko. Per daug nesileisiu į filosofijas ar tuo labiau į svaičiojimus, tiesiog kelionės reziume:

Oras: Pirmą dieną pasitiko mus su broliu +13C ir lietus kaip iš kibiro. Bet laimei, kitas dienas buvo puikus, nors ir vėsokas kartais.
Viešbutis: Winter’s Hotel Berlin City Messe - toks kainos ir kokybės santykis mane sužavėjo: 25 EUR už dvivietį kambarį su visais patogumais!
Heidelberger Platz: Stotelė, iš kurios centrą traukiniais pasiekti galima per 15 min. Labai graži pati stotelė (turiu omeny metro stotelę, nes S-Bahn stotis kaip stotis).
Dviratininkai: Juos gerbia visi, žiopli turistai irgi greit išmoksta to (asmeninė patirtis). Jie turi daugybę normalių takų, kur pėstiesiems savaime suprantama, kad vaikščioti negalima. Jie turi daug vietų, kur ramiai palieka stovėti savo dviračius. Noriu gyventi Berlyne, nes Vilniuje dviratininkams nesaugu.
Gidas: Insidertour.com gidas švedas David, kuris jau penkti metai gyvena Berlyne. Kalba tobula anglų kalba - mano nepatyrusiai ausiai pasirodė, kad britas, kol nepasisakė tautybės. Fantastiškas humoro jausmas, meilė Berlynui, jo istorijai ir savo darbui, entuziazmas tiesiog užkrečiantis, ir keturios valandos prabėga kaip akimirksnis beklaidžiojant po žymiausias Berlyno vietas.
Pub’as ant upės kranto: Parekomenduotas David. Tobula vieta tobulos dienos pabaigai su skaniu vokišku alumi.

Staigmena: Turbūt niekas labiau nėra manęs nustebinęs, nei tas nutikimas su antruoju pub’u tą patį tobulą vakarą: užėjome po upės pub’o į tokį jaukų barą, kuriame įsitaisę ant minkštos odinės sofos pasiėmėme puikaus juodojo alaus (ne dunkel, bet schwarzes bier) ir… po kurio laiko pasijutome psichodelinio performanso viduryje - kontrabosistas, aktorius ir dailininkė sukūrė tokią nerealią vaizdo, garsų ir vaidybos harmoniją, iš pirmo žvilgsnio chaotišką, keistą, bet tokią tobulą, kad iki šiol šiurpas nueina prisiminus. Tokia keista atmosfera, psichodeliniai kontrabosu išgaunami garsai, laužyti aktoriaus judesiai ir išraiškos, jo šokis, didžiuliame projektoriuje karštligiškai judantis teptukas pagal kontrabosisto užduotą ritmą, ir vėl neramūs tie už širdies griebiantys keisti garsai sklindantys iš kankinamo instrumento susilieja į viena, kyla, kyla, kyla… ir viskas sustingsta, nutyla akimirkai, tik dažų lašai kapsi ant popieriaus lapo ir liejasi į fantastiškiausius paveikslus ekrane. Mirtina tyla trunka rodos valandų valandas, nors praeina vos dešimt sekundžių. Ir staiga kontrabosistas pakelia akis nuo ištikimojo instrumento, nušvinta nuoširdi šypsena, ir žiūrovai pratrūksta plojimais… Gyvenime nebuvau dar tokiam įspūdingam spektaklyje, improvizacijoje, performanse, net nežinau kaip pavadinti tai, ką netikėtai teko patirti būtent tą fantastišką vakarą.
Bendrumo jausmas: jis apima, kai visur mieste karts nuo karto pamatai Rammstein gerbėjus, dėvinčius marškinėlius ar kitaip pasipuošusius grupės atributika. Broliui užsivilkus jo džemperį su “Benzin”, sulauktas dėmesys, smagūs pokalbiai oro uoste su apsauga ar su žmonėmis traukinių stotyse apie artėjantį koncertą. Berlyniečiai myli Rammstein. Mes irgi.
Eilės: Negaliu pakęst eilių, bet jos prie arenos buvo kilometrinės. Dvi valandas prastovėti su 12cm aukščio kulniukais yra kančių kančia, kad ir kokie tie mano zombiški batai bebūtų dailūs. Bet įgytas ūgis pravertė.
Koncertas: Dūkau, dainavau, verkiau ir vėl šėlau! Lauko arenos pliusas - papildomi fejerverkai, kylantys į dangų pagal Schneider būgnų ritmą. Bet nebuvo lėlių lazeriniais žvilgsniais. :( Taip jų laukėme su broliu…
Berlin Welcome Card: Pati geriausia viešojo transporto kortelė, skirta miesto svečiams - krūvos nuolaidų visokiuose muziejuose ir pan. dalykuose, be to, galioja visam viešajam transporte - ar tai būtų metro, tramvajus, autobusas, traukinys… Netgi savo turui su gidu gavome nemažą nuolaidą su ja. :)
Šiukšlių rūšiavimas:Vokiečiai tai daro jau daug metų (pirmąsyk buvau Vokietijoje prieš dešimt metų ir jie jau tada seniausiai rūšiavo šiukšles) ir tai jaučiasi. Kada pas mus tai prigis tokiu mastu? Noriu gyventi Berlyne.
Viešasis transportas: išvystytas tobulai. Traukiniai (S-Bahn), metro, tramvajai, autobusai… ypač traukiniai. Jokių suknistų kamščių. Į centrą nebeleidžiamos neekologiškos transporto priemonės, tačiau prie centro pakraščių šalia stotelių pilna (atrodo netgi nemokamų) stovėjimo aikštelių su ženklu “P+R” (”Park and Ride”): pasilieki savo neekologišką automobilį ir per 10 min atsiduri centre. Bet apskritai kam reikalingas automobilis tokiame mieste su tokia viešojo transporto sistema? :) Noriu gyventi Berlyne.
Žalia: Žalias miestas. 200 ha parkas Tiergarten pačiame centre. 316 000 medžių visame Berlyne (taip taip, berlyniečiai suskaičiavo visus medžius ir juos sunumeravo!). Istorinis Tempelhof oro uostas ką tik paverstas parku (tiksliau milžiniška pieva - “labai jau vėjuota ten”, anot David), tas pats greitai nutiks ir su Tegel oro uostu, perkeliant visus skrydžius į Schoenefeld, esantį miesto pakraštyje (tačiau kurį galima pasiekti viešuoju transportu, nereikia jokių papildomų bilietų, jokių papildomų kelionių, viskas Berlyno ribose).
Šokoladas: Lauktuvėms parsivežta 1.5kg skanaus šokolado (kuris dar ir be to daug pigesnis nei Lietuvoje. Kaip ir nemažai kitų maisto produktų. Kur teisybė?).
Išvada: Noriu dar. Noriu gyventi Berlyne. Ar bent dar jame apsilankyti ne kartą ir ne du.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (2)

Karvė2010-06-01 11:48

Joa, aš irgi svajoju pamatyti Berlyną :)

Jei ne paslaptis per kur užsakėt viešbutį (ir prieš kiek maždaug laiko iki kelionės)?

Thirteen2010-06-01 11:57

per hostelworld.com puslapį dariau rezervaciją prieš kokius du tris mėnesius atrodo. bet galima atrodo ir per jų pačių puslapį daryti rezervaciją, tik nemėginau. Jis išeina tiek pat kiek hostelis koks, ir kadangi viešbutis, tai ramu, nereik su nepažįstamais gyvent… gal kam patinka, bet man kažkaip ne tas amžius jau :) mes tiek prisilinksminom ir šiaip privargdavom per dieną, kad vakare grįžus norėjosi ramybės, tad viešbutis buvo idealus. Tik nuo Schoenefeld’o tolokai, pusvalandis geras ar 45min kelio (priklausomai koks paros metas ir ar greit susigaudai kur reik persėsti į kokį traukinį) :)))

Rašyti komentarą

Privalai prisijungti, kad galėtum rašyti komentarą